Gruodžio 28-ąją
Tasmanijos meno universiteto koridoriuje
švystelėjo blykstė -
norėjau įamžinti tave,
šlapiais plaukais
išeinančią iš dušo -
tokia man esi
gražiausia pasaulyje.
Ir net nebežinau,
kam mokomės apie tą meną,
kai tu -
visa tobula,
nuo ausų galiukų
iki pat kojų pirštukų.
Dėkoju Australijos
Cradle kalnui,
kad jo papėdėje,
kai pasiūliau tau arbatos
iš savo termoso,
tu sustojai,
pakėlei antakį,
atmetei savo ilgus juodus plaukus
ir paklausei,
ar nebijau užsikrėsti.
Juk ką tik būta pandemijos.
Nedrįsau prisipažinti,
kad jau tą pačią sekundę
buvau susirgęs tavimi.
Bijojau pasveikti -
daugiau nieko.
2022 04 03 Nidos meno kolonija. Kūrybinio rašymo stovykla: Pasakos.