mašinų griaučiai
stiklo šukės
nuolaužos
degėsiai
languose laužai
dangus toks
vaiskiai giedras
neišsisklaido
dūmai
dreba sienos
ir dūžta laimė
tarsi krištolinės vazos
juodas purvas
šliaužia
per svajonių parketą
kaip
parfumerijos vitrina
tekanti į kanalizaciją
ką tik pasibaigė
ugnies siaubo papliūpa
kieno galva
čia ant pečių
dar
MAMA
šaukia
o tylios žvaigždės spiečiais susibūrę