Dialogai 1

- Nu, išmokai istoriją?
- Mes šiandien rašom? – nustatęs kvailą išraišką pamėgino būti kvailiu.
- Eik tu sau, - dantis iššiepė antras.
- Juokauju, aišku, kad išmokau.
- Aš irgi mokiausi... Bet ką čia ta istorija, yra geresnių dalykų gyvenime.
- Jo, yra, - iš kišenės ištraukė ir parodė kampą „elektronkės“.
- Oo seni, einam patriūbint?
- O ką tu galvoji? Aišku einam.
Nuėjo į tualetą prie istorijos kabineto.
- Kiek mg?
- Visas 100.
- Cha, tu nesveikas, nuodus rūkai, - įtraukė ir užsikosėjo.
- Kokie nuodai gali būti tokie malonūs? – išsišiepė. – Čia ne nuodai.
- Vakar mano mama kuitėsi kūfoj. Bet buvau mokykloj palikęs, tai nerado.
- Durnas, gerai, kad nesinešei.
- Bet pala, tavo elektronkę buvo parišus kažkada, ne?
- Jo, bet ką ten, vieną mamai bac, - pavaizdavo kirtį alkūne, - ir rami.
- Cha cha, va taip va reikia, cak cak tiš, - tiesus dešine, kaire, tada kablys dešine.
Du arkliai žvengė tualete.
- Davai einam, paskui vėl kūncės mokytojas pagaus.
- Triochala?
- Ne...
- Triochala! - trenkė į petį.
- Pridaryk, - kirto atgal.
Abu porą akimirkų stovėjo įtemptai žvelgdami vienas kitam į akis. Tada vėl iššiepė dantis ir pradėjo žvengt. Ne, pradėjo tiesiog žviegt. Šlykštynės.
- Okei, galim eit.
- Užpilsiu kada skysčio už šitą.
- Mhm.