Rašyk
Eilės (78236)
Fantastika (2309)
Esė (1557)
Proza (10921)
Vaikams (2717)
Slam (80)
English (1198)
Po polsku (372)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter




apolonas
apolonas
El. pašto adr. rodomas tik prisijungus
autoriaus id: 54959
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2024-06-19 21:28
Rašykas nuo: 2020-10-24 13:01
Paliko komentarų: 10
Mėgstamiausiuose: 0
 
Vėsūs vandens lašeliai vis dar džiūvo ant mūsų kūnų. Tai buvo viena tų dienų, kai atrodė, kad saulė niekada nenusileis ir žiogų dainos pievoje nenutils. Laikėmės susikabinę mažaisiais pirščiukais, o jos kojos vos vos lietė manąsias. Daugiau ir nereikėjo. Mūsų meilė pulsavo visame kame: aš mylėjau vabaliukus, kutenančius jos pėdas, o ji šypsojosi smilgoms, glostančioms mano veidą.

Buvome pailsę po maudynių. Nesiskundžiu, šis nuovargis man nepaprastai patiko. Tikriausiai žemė dar niekada nebuvo tokia patogi, kaip dabar. O ir ši šiluma, kurią jaučiau gulint šalimais jos, atrodė motiniškai raminanti. Ilgai maniau, kad tai aistra degė manyje. Dabar žinau, kad tai buvo meilė. Žinau, nes ją vis dar jaučiu.


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...