Lankėsi

Svečiavosi labai Kažkas pas mus – į ką
nepažvelgtum, įprastumo nelikę, visai kitokia
išvaizda, taip, ji, o, pasirodo, kambaryje lankėsi muzika,
ir daiktai dar neatsitokėję, dulkės nenutuokią,

kad jomis kampai nusigludinę ir suminkštėję
dar tebelaukia ir tiki, kad tęsis tai. Tai tęsis joms
ir nebelaukiant. Po kiekviena dulke aikštė, ją
apstulbinus, gabalėliai tylų iš pauzių, Mato Pasijoms

nutolus, galima sugrįžinėti į tą dabar, kai
patirtys lyg drožlės, viena kitai kartojančios: nenusivilk, esi
atitarnavusi išsidėstymų gamų tvarkai,
todėl mėgaukimės dainuodamos šiltąjį ilgesį.