Paseksiu pasaką prieš miegą.
O tu skaityki atidžiai.
Ją kūrė basakojė vasara per žiemą.
Vasary sukosi smagiai.
Zyliojo dviese tarp pusnynų
Ir lipdė širdeles.
Dažnai kartojo - myliu.
Ir glaustės į valias.
Tai buvo du pašėlę paukščiai,
Nebijantys nė jokio aukščio.
Pakilo jie į meilės dangų,
Pabėrė daug širdžių.
Kas žemėj jas surinko,
Karšta aistra pritvinko .