Neturiu klavesino

Šitas eilėraštis parašytas  – dviem
tyloms, balsui ir vienam autentiškam absoliučiai
klavesinui, užtaisytam paauksuotom erdvėm.
Visa kita – šio ansamblio svečiai.

Šitas eilėraštis, žinoma, tik
eilinė, kaip visuomet sėkminga, pastanga
paerzinti. „Ir tu man taip gerai numatyk... “ –
girdžiu žodžius, jie šiek tiek stringą.

Šitas eilėraštis kaip visuomet – niekai.
Bet kas nepabūna jais?
O beveik viskam saldu manyje, kai
susitinku su tais žvilgsniais naujais.

Ir jaučiu tų žvilgsnių sferas
vakarines ir naktines su
priedais, o rytinių niekad neatsiras,
kur kraštinis esu. O gal joks nesu.

Šitas eilėraštis, kaip visuomet, joks.
Kam nors gali pasirodyti – „x“.
Nestandartiniam svečiui. Kiti iš jo nusijuoks,
ir, viską palikę, išvyks.