Kartais atrodo kad vėjas išmoko įtirpti į dangų ražienomis sėti bekraščius skliautus atsirėmęs į šilumą žolę palaukėje į atodangas verdamas savo jausmus užrašytuose posmuose visą taip gera basakojės jo pėdos seka ratus kai netyčia ir kartais aš su juo atsivėręs jis Tave tik tai vieną bučiuoja medum ir tik tylumos šitaip užsirašo ant veido lyjant lietui vaivorykštės kvepia rytu o per bėgančias vasaras vakaras mena kaip rugiais visą kvepia laukimo žiedų atsigulus į apgamus dviese kartu po nurimusio vėjo skliautu aš ir Tu sukabintais pavasario sieksniais lietus užsirašo delnuose rasų
© Sigitas Orantas-Sausis
2022. 01. 18.
21'43