Kalendorius beria smiltis
Ant padėklo
It trupinius duonos raikytos
Su vėjo maldom
Pasisėja dangus
O žemė garuoja rūku
Taip kiekvienąkart lipa
Į kalną žmogus
Net nujausdamas
Koks jis status
Nes per lygumas
Duobės platesnės, gilesnės
O kur siekiai bekraščiai
Tyresnis oras į plaučius
Į krūtinės namus
Per atodangas žodžių
Tyliai krenta lietus
Ir per miglas beskėtes
Pasirodo tapyta vaivorykštė ryto
Ant atneštų brangiausio žmogaus
Delno
Bučiniais nusagstyto
© Sigitas Orantas-Sausis
2021. 12. 17.
10'55