Per gatvėmis bėgančios snaigės it sraigės pagavusios gurkšnį iš oro beorėj erdvėj šitaip gula ant debesio tirpstantis mėnesio juokas truputį pabuvęs nuščiuvo tikėdamas kad dar užeis vieną kartą kai takas per mišką per proskynų lietų kur sniegas toks visas mažytis ir didelės pėdos paliktos rugpjūčiais įaugo į žolę į samanas rėčiais it miltais barstytųsi klegiančios pušys ir visi kamienai į inkilus žiūri ir žvalgosi saulės zuikučiais bekraščiais kaip gera mokėt nemokėti sudėt nesudėti kablelių taškų ir šauktukų ir vienišos raidės pamilsta kitas ir visą kas gyva pakvimpa meile ir rūtos jazminai ir sirpstančios vyšnios ir obelys kvėpia rugsėjais truputį ir pranašas vėjas atnešęs kamputy šviesą įsiuvo įdėjo pasėjo į žemę užaugusią godomis šitaip ar gali kas stipriai ar gali truputį mylėti visa širdimi..
© Sigitas Orantas-Sausis
2021. 12. 09.
19'44