Įklimpau

Neradau tąkart žiedo paparčio
Na o tam vos užteko algos
Ir užmovęs ant piršto bevardžio
Pamaniau pagaliau ji atstos

Na o ji tik labiau dar svaigino
Bučiniai darės vis karštesni
Nuo eilėraščių rankos man tino
Tik jie mezgėsi jau švelnesni

Išrinkau iš blakstienų jai rasą
Žemuogėlęs ant smilgos rinkau
Užkimšau gėlėmis tuščia vazą
Ir netyčia giliai įklimpau

Supratau kas tai blogis ir gėris
Tai ne šiltas ir šaltas vanduo
Buvo šitoks spalvotas rugsėjis
Aš buvau kaip sušalęs piemuo

Netikėtai anksti kranksi varnos
Gal nepastebi mūsų darnos
Net spazmuotis jau pradeda žarnos
Kai prisimenu žodį atstos