Jei atvirai

Jei atvirai užkniso šis šešėlis,
Alsuojantis į nugarą ir badantis pirštu.
Užkniso jaustis bejėgiu paukšteliu,
Kuriam lyg koks sadistas nulaužė sparnelius.

Atrodo jau gana: - išrėksiu viską, būsiu aš drąsi!
Bet viduje kažkas visad pasako: - STOP! Tu negali!
Tu negali mylėti nieko, tu negali kalbėti!
Tik meluoji sau kas dieną, kad gyveni...

Naktinis klyksmas, pirštai spaudžiantys šlapią pagalvę,
Lyg tai kažką pakeistu, bet ne!, toliau nauja diena, - auksinė aš mergaitė, tavo akimis...
Gerai, tai padarysiu... nors aš degu, bet patylėsiu.