Kurmiai myli aklai
kurmių meilė akla
mano lango stiklai
sužėruoja pekla
ir karšta jos ugnis
dar sušildo mane
kaip jaukus židinys
kas po to – nežinia
kas prieš tai – nesvarbu
kas čia buvo aplink
pasėdėkim abu
tik arčiau pasislink
kad neliktų visai
jokio tarpo tarp mūs‘
tik ilgai pratisai
mūsų valandas muš
laikrodukai pikti
su gegutėm ar be
vien degutas nakty
ties žarijų duobe
nežinau ar ilgai
ši tamsa dar užtruks
kol atves jį sargai
vėl ištart: fiat liux!
lai šviesa būna lai
rytas lyg blaivykla
kurmiai myli aklai
kurmių meilė akla