rytas kaime

į tą ąžuolą aukštą
buvau ryta įlipęs
ir stebėjau kaip saulė
teka tykiai virš girios

kaip langų žiburėliai
gesta blunka palaukėj
kaip pabudę į rūką
praustis atlekia paukščiai

su pilkąja pelėda
susitikom tarp giliu
viens į kitą iš lėto
smeigėm žvilgsnį nebylu

lyg kažko išsigandęs
migloje prunkštė žirgas
aprūdijusiais vyriais
pasilabino svirnas


danguje tarsi snaigės
tirpo žvaigždės vėlyvos
buvo gražios tos dienos
širdyje vis dar gyvos