Sapnų man aiškinti nereikia -
Ir taip žinau, kas greitai bus.
Verčiau grįžtu į būtą laiką,
Kol dar prisiverčiu pabust.
Prieš daugel metų buvo miestas,
Naktis, šviesi nuo žiburių.
Dabar, paliudyti iškviestas,
Tą miestą sapnuose kuriu.
Medžius laukuos kitaip dėlioju,
Gatves iš po žolių keliu...
Tiktai tavęs, tavęs, mieloji,
Prikelti niekaip negaliu.
Ir žiūri žmonės į mane -
Senelį, verkiantį sapne.


temsta












