Žiežirbomis krintam į žemę,
Į šlamančią rudenio upę.
Ugniaspalvėm žuvim į kelią
Su Tavimi į tą pačią pusę.
Išvedžiotais lentoj vėl takais
Gal paklystam, pasukę ne tuo.
Nenuteisi, kartoji: - Ateik!
Ir sugrįžtam žalčiais mes namo...
Viesulingais ražienų laukais
Susiglamžę nuo ryto liūčių,
Persismelkę druska ir sakais
Vis ieškodami savo tiesų.
---
Žiežirbomis krintam į žemę,
Į išmintį plukdančią upę.
Nepaliaujam leistis į kelią,
Su Tavimi vėl į tą pačią pusę.