endšpilis. ir dangus tampa žalias be virsmo.
be valdžios. tačiau prasmę įgyja
išlikę. pėstininkai pamažu
link stebuklų šalies, o kitaip - pažadėtosios žemės.
pakeliui ji atšaukia sargybą. lyg nujaustų
artėjančią baigtį.
nenujaučia, žinau, nes gili pernelyg
karalienės didybė. joje skęstančios akys pamiršta
žiūrėti, o matyt niekada nemokėjo ir taip.