Nurašo skolas

Vasaros karštis
ant galvų pila vandenį,
o gražuolė per petį
vasarą persimetus,
atjaunėja ir įsimyli su tam
tikra išlyga, lyg iš aukšto,  

pabunda ir ištaria – meilė,
kuo tyliau, tarsi bijodama
išvyst sunešiotus batelius,

nesvarbu, kiek daug pragaro atsineši,
nesvarbu, kiek snieguolių
tamsiomis suknelėmis
persekioja,
su jaunikiu ji gyvena karališkai
tris dienas iš pašalpų,

su pasimėgavimu kvepia
ir girgžda nuo sąnarių
kylančios druskos,

dusulys leidžia nagus į
kvepiančios alyvos kekę,
o ji plėšo banko vokus,
nurašo skolas
lyg nebūtis, nurašo vėžius,
nes mylimieji vienas po kito pradingsta

ir baimė gyvena plaukų galiukuose,
stebi iš užuolaidų klostės
akis – pilnas kąsnių lietaus.