Detektyvas 2 skyrius

Naktis
visi pramuštgalviai ir kekšės
po langais patylėkit
dvi valandos kem septynios
duryse dvi spynos

antras skyrius jau
tai dar vienas žingsnis į priekį
berašydamas detektyvą šio to
pristigau
atspėk - ko? ėgi ogi ė - rūkalų

paprasta Vatsonai pasakytų Konan
Doilis
trys gramai dedukcijos ir 4 eurai
aš rūkau kaip Šerlokas Holmsas
bet ne pypkę

ne tikrai ne pypkę
cigaretes tokias
kurios beveik nesmirda

aš rašau detektyvą
gulėdamas lovoj pusiau atsilošęs
po lova princesės Dianos lavonas
al Fajedas ir apatiniai
bet nėra žirnio

buvau degalinėj pirkau cizų
nusiteikęs gana svajingai

nors kitoje gatvės pusėje laukai
netgi truputį pelkėti
nesutikau Baskervilio

kasininkei pasakiau kad ji
man patinka atrodo žavingai
o ji romantikos dukra sako

visos nori buto nenori vaikų
nori įspūdžių naujų 
kad ožkos kaime duotų pieno

nori meilės ir vaikino
su motociklu

jeigu ją lygint su knygom
tai ne Aomamė

būtų kažkas tarp Vudžio Gatrio
siuvėjos darbininkės
tokios kur atvyksta čia iš provincijos
ir Henrio Millerio

na ir kas kad mano isterijų
niekas neskaito
daug rūkai sakau sau gali  būti
kad truputį iš nervų

dar vienas dūmas
pašonėje peleninė
o kad tave žaibas perskeltų
kad tave perkūnas iškirstų

dar viena žarija ant kūno
ir aš imsiu svilti

nieko tokio būna blogiau
būna kad Karabasas Barabasas
ieško kur slepiasi Buratinas

būna kad Malvina
atsisako mylėt Buratiną

nieko tokio būna blogiau
balkone sukasi vėtrungė

pasisuka į kairę paskui į dešinę
vėjai permainingi
sukiojasi nelyg plekšnė

antras skyrius darosi per ilgas
kažkodėl įsivaizduoju
kad esu Agatos Christie
ir Katės Atkinsons sūnus
Mėlynbarzdis

neskaitomas nemylimas
visų beraščių įskaudintas
su geriausiais metais praeityje
žllstančia barzda
ir ūsais

aš pasiimu aš atverčiu
naują lapą popieriaus
paspjaudau pirštus
ir toliau rašau

detektyvą