mano vardas nesvarbus, asmeninius skaičius,
vis tiek išmėtau lyg burtus, - ar matos?
nežinau ar baisu, neturėjau vilčių, susirasti
save nepametus.
baltas sapnas virš galvos juodais kadrais kuriuos
karts nuo karto vis perkerta skaros
laikas - veiksmas - vieta
aš girdžiu, vakare, keliais aukštais žemiau galbūt vienu
bėga tavo vanduo, iš bet kur, nuo bet ko
mylis draugė tava, kuomet meilės nėra
tavo norai kaip barstos nenoriai
nešvarus kaip ruduo ir pavargęs kaip šuo
tu išjungi mintis
tu išjungi mintis tartum šviesą
ir aš išjungiu mintis
bet vis vien jas girdžiu - nesigirdi
nieko kito nei kiek
nei mažiau nei daugiau
tik tai kadrai ir skaros, ir skaičiai
tik tai burtų vardai ir vieta, ir laikai
tik tai sapnas be krašto
be galo
2021-09-20 12:06
Pabaiga ryškiai atspindi mintį.
2021-09-18 08:32
Apie ką čia, ir kam? Taip pagrindinės minties ir neišvystėt.
2021-09-17 22:44
naratyvinis tekstas augina ne tuštumą
bet prasmę siužetą ir pan
ką augini tu?
neturi savo kalbėjimo - augink dar ir kalbėjimą
(ar manai kad turi ?)
aš paklausiu avies to ir dar kodėl
tokie šiukšliažodžiai kaip 'nesvarbu', 'iš bet kur, nuo bet ko' tampa naratyvo iš tuščio į kiaurą pagrindu
ir kodėl laukiama
baubimo iš susižavėjimo
2021-09-17 22:35
nieko nesimato, kaslink mėtymosi asmeniniais skaičiais lyg burtais... bent jau man.
2021-09-17 22:12
klaidelių kiek...
2021-09-17 21:36
"vis tiek" du žodžiai.
„bega“ turi būt su „ė“.
Pats eilėraštis labai feministinis ir erotinis, kas, mano nuomonė, yra gerai.
2021-09-17 20:02
---------------pabusk------
jau ruduo jau ruduoooo,
o bobų vasara , kaip pasakė poeta, bus tik kitais metais