Girdesiai

ir girdėjimai


o tada jis įsigeidė girdėti
nesvarbu ką ir nesvarbu kaip
kas bus sakoma irgi

svarbu kad visa būtų
gyvenimas poezija
filosofija ir literatūra

net jeigu girdimi garsai
skambėtų atbulai
o alisa liptų iš šulinio

ir taip - jis išgirs
tik o varge - viską išgirs savaip!

aš susilažinau su miško
pakraščiais
tuomet kai jis
ausis ėmė plauti muilu
ką daryti ir visai nepatartina

gegužės mėnesį gal jo gale
kurčias asiliukas ėjo pievomis

kai pasirodė gegutės gerklė
ji buvo
stačiai išdrožtas langas
į naują pasaulį

asiliukas pamanė - šis paukštis
tikrai turi ką pasakyt

bet už ką šitokia jo kančia
dar platesnė už burną?

aš nutirpau

noras išgirst buvo
visiškai neproporcingas
atliekamam kūriniui

noras girdėti
buvo panašus
į urną be dugno


...


metakismai


matrica sukūrė mane tokį
koks ir esu

su amžinai ta pačia ir nuolat
kintančia sąmone


...


žmogus yra mįslė


žiūriu veidrodin - taip
žmogus neabejotinai
yra mįslė

antropologinė
nuo pirmo
iki paskutinio sakinio

jis sako:

mėgstu kalbėti
daug žinau
bet kartais nusikalbu

prašau pakalbėti
- tyčia

jis jau kalba
dar nebaigus prašymo

kalba kalba
klausau klausau
ir galvoju

ar yra bent vienas
tikras dalykas
kurį jis tikrai žino

ar yra toks laikas
kai žmogus žino ką sako
ir nenusikalba


...


dar viena mįslė


uostau save

kvapnumos kvapnuma
po kvapnumos
įtartinas šuns kvapas

gal rugsėjo pradžios naktimis
mane pririštą pernakt
laukuose kas nors laiko?


...


žmogus tai mįslės kvadratu progresija


jis ar ji
skaito mane

šį kartą ji

ji nelabai supranta
apie ką aš

nežinomieji
truputį užburia

ir sukuria matricos
matricoje atmosferą

stebuklą padaugintą
iš stebuklo

ji neklausia kas tai
kur esu
kur aš atsidūriau

iš kur šios projekcijos
nors visiškai suprantama

tai skrydis oro balionu
atvirame kosmose

ji ir toliau niekovneklausinėja

ji neklausia
kaip tai įmanoma
bemaž nesistebi

jai tik įdomu
kodėl

koks atlygis
už tai laukia

kodėl jis tai kuria?

pašaipa
paskui nerimas
perpildo ją

sakau tau

nerimas tai balastas
rudens lapų katile

kuris nutemps atgal

į nevisai saugų
tačiau taip įprastą
pasaulį


...


akistatos


esi paralyžuota gulėjimo

tavo gulėjimas bėgiuose Ana
be saviraiškos

bjauriuosi skystavališkumu
jūs - bevalė - šaukiu

o ji man - aš tai tu!

kaskart pabundu
išpilta šalto prakaito


...