Nemiga nemiga
Spoksai į tamsą
Nesidairai
Bijai, kad avys
neapskaičiuotos avys
Iš spalvotų pakraščių ims glaustytis
Bandai pritempti prie realybės
Savo nuplaukusias projekcijas
Apie tą vienintelę,
Kurią matei kelias valandas
Per visą gyvenimą
Gatvėje
Kieme
Vaizduotėje
Bet neturi jos tikrai skausmingai svarų laiko tarpą
Beveik kiek save atsimeni
Avys spokso į tave
Su gailesčiu
Kiek daug nemigos
Dėl tos
Kuriai nieko nesi pasakęs
Kaip neapskaičiuotas
Jos nemigos avinėlis