Artėjimas

nakties tyloje visos spalvos susilieja
kaip lietus su upe
per šėlstančią galuvasario audrą
ji patvinsta ir taškosi purslais
paskui viskas nurimsta
naktis lieka bespalvė
kaip ir mūsų sapnai
kurie nesusitinka
bet žinau
stebi mane iš tolo
atsargiai
lyg per didinamajį stiklą
jaučiu prisilietimą
vėjo dvelksmą
tirpstant vasarai
rugpjūčio lietum
skleidžiasi ruduo