Vis atrodė
Kad mano gyvenimas
Dar ilgai truks
Ir aš galėsiu išbandyti
Visus susigalvotus pavidalus -
Mesti darbą ir vėl įsitaisyti
Ištekėti išsiskirti pabūti vienišai
Vėl įsimylėti
Būti mama
Būti niekuo
Žinoti kokia yra ta sofa prabangiame viešbutyje priešais Eifelį
Ir kaip dabar - nežinoti.
Vis atrodė, kad tai nesibaigiantis kamuoliuko
Riedėjimas nuokalne.
Kol. Nusibos.
Kol. Išsisems pavidalai.
Bet dabar staiga mane suspaudė siaura gatvė
Su per daug benamių.
Su per daug akių
Lyg visi laukia kada aš sustosiu
Tada ims užpuls
Surys
Ir apie tai niekas nerašys
Nes tai tas portalas.
Ir staiga man pasirodė,
Kad nieko daugiau už
Šį pavidalą nebus.
Kad man reikia
Jame įstrigti
Jį nugludinti
Tobulinti
Kad jis ir yra tas meno kūrinys
Kurį aš paliksiu.
Taip susidaro gintaras.