tavo rankos
šiandien pavargo
pinti mano melancholijos rūbus
krenta be jokio garso
kas tik prisisapnuoti gali
netiesos akys vaikšto
po kambarius
kiekvienoje kryžkelėje
jos žalios akys
baltai apsirengus
pirštai prakvimpa pelenais ir vašku
guli šaltame šaltinyje
dugnas rudai geltonas
prikritęs pažadų lapų
kūnas nuogas
gražiai pamėlęs
dar ne pabaiga