Nenuščiūk,
nes esi man vienintelė ta,
kur labiau panaši,
negu Dievo sutvertas žmogus
pagal atvaizdą savo.
Neišmoksiu Tavęs apkabinti,
neišmoksiu Tavęs apkalbėti,
bet suvokti, kad, Tyla, esi
ar gali pasibūti visur,
man lengviau,
negu rodomas Dievas begalybėje savo.
Vardan tykos kaktą – krūtinę žegnoju,
o suskambus altorių varpeliams
be žodžių meldžiuosi Tavim.