Paimki gražų žodį į rankas -
Jį prisiglausk,
Kaip draugą apkabinki
Ir, tuo pačiu, pamirški kuo esąs -
Leisk jam sava prasme
Kūne tavam
Visus minties centrus užimti...
Leisk atgaivint tėkmių pradžias
Ir jų tiesa eilėraščio vaga te sruva,
Užvaldžius kūno ląsteles visas,
Poetą tavimi -
Tave į jį
Laike te apjungia į vieną būvį...
Ir jei gali, pridėki gyvasties,
Nuspalvink stulpelius krūtinės vėju -
Pabaigus skaitymą širdis
Pamirš tą ritmą, kur prieš sąlytį plazdėjo... -
Paimki žodį į rankas
Ir, saulei leidžiantis, plačiai duris atvėręs
Lyg su draugų išeiki į gatves - - -
Šešėliuos medžių
Paukščiai lauks tavęs -
To šilto vėjo...