Epizodas 5

Ne taip jau toli aš ir nuėjau, tiesiog rūkas per tirštas tarp mūsų.
Kartais jo šuorui stumtelint mano nugarą atsisuku ir bandau pirštais kabint orą, bet jie taip ir praskrodžia... jaučiu visai visai pro pat tavo ištiestas rankas... vis panardindami į tą patį prisiminimą kai mūsų pirštai beveik susiveja...
Tik vėl tas pats dvelktelėjęs kvapas vyšnių kauliukų, -pameni? -“Rūtos“ fabriko, dar trupučio vanilės ir kažkokių neprinokusių žalsvų žiedų, kurių pavadinimo greičiausiai niekada ir nesužinosiu, verčia suabejot kad tai tikra....
(2021. 07. 27)