Kai po lietaus senamiesčio gatvelės
Pavirsta upėmis ir Vilnius kaip Venecija
Nelyg gondolos plaukiančios mašinos
Ir numeriai senų automobilių
Tarp lūpų žodžiai pinasi ir velias
Baleto gracija ir skersvėjų trapecija
Ir žmonės šypsos bet dėl ko nežino
O aš žinau todėl kad šiandien myliu
Ta brangų nežinojimą kuo baigsis
Kiekvienas vingis vakaras vienatvė
Abipusė toksai blizgus asfaltas
Ir lempų dėmės liejasi geltonos
Jau ežeru pavirto miesto aikštė
Ir tykiai teka Bernardinų gatvė
Ir stovi prasikaltęs bet nekaltas
Žalius ežius nokinantis kaštonas
Ir nežinau ar šitaip gali būti
Visi suoliukai jau sušlapo parke
Ir nužvelgia praeiviai medį nuogą
Tarytum kokį ekshibicionistą
O laikas srauniai teka į rugpjūtį
Seni fontanai vėl iš laimės verkia
Ir neša vėjas debesų baroką
O tavo žvilgsnis vėl jame paklysta
Ir lieka vartai sodas Bernardinų
Geriau pažvelgus tai visai ne sodas
Geriau pažvelgus taip atrodo meilė
Iš pirmo žvilgsnio paskutinį kartą
Mane seniai tos liūtys nuskandino
Senam maiše lyrizmas ir egzodas
Bet gal taip paprasčiau vaidinti kvailį
Išvertus kailį kritikų išpertą