sutartis

Toks gražus kaip baltas rūmas,
švelniai dvelkiąs malonia vėsa,
stovi mano šaldytuvas -
širdies paguoda ir aistra
Vilioja jis dešrelių bokštais
ir vakar iškepta mėsa,
plakta štai grietinėlė trokšta
tapt kūno papilnėjusio našta
Jame tiek daug pagundų slypi,
jis masina su metais vis labiau,
ir rankos godžiai šitą gėrį lyti,
kai dureles kas kartą pradarau.
Dar daug giedočiau ditirambų
jo turiniui, bet va bėda -
visai šalia svarstyklės įsitaisę
grūmoja man rodykle - nevalia!
Reik svorį mest ir formas koreguoti,
lieknai reik būt, dabar tokia mada,
nedrįski visko iš eilės lapnoti,
pasinaudoki valios pastangų galia!
Pastūmiau kuo toliau tą sąžinės graužikę -
te dulka tam pakampyje giliau.
Tegul pikti estetai priekaištingai šūkaus,
kad per stora, na kurgi jau toliau...
O man iš jų tik ima juokas -
ne euras aš.   patikt neprivalau!
Taip, apvali aš, ryškiai  nestandartas,
tačiau mane gerai matysit iš toliau
- beje, ne vienas aplink ratą mynė,
kol neskubėdama aš savajį rinkaus -
Dabar esu namų garbingų gaspadinė,
mamytė mylima, branginama žmogaus
ir kilogramai vešlūs džiaugsmo negadina,
aš sutartį su laimę sudariau -
dangau, ar trokšti galima daugiau...