I siurealsapnasaj

Kai nukirsta ranka užgyja
Ir vis suskauda lietuj lyjant
Arba prieš drebiant medžių
Gelsvą auksą į purvą nuplasnoja
Nubudimas
Aš vis nušoku rytą vėl nuo lovos
Nors ir be kojų
Po vieną varną tupintį ant stulpo
Suskaičiuoju
Ir lyg juoda dėmė visatoje
Pražysta mirus žmogui
Pro ją vienatvė varva it derva
It juodos katės lenda miau
Tu mano nykuma kaip lėtas tango
Prasegt akis sunku kai vietoj jų
Anglis ir šaltis
Ak tirpstu
Bet štai aš praplėšiu akis kaip
Stalčiui neatplėštą voką
Ir skaitau dienas
Kurioms išaušus
It keleivį sutinku pro šalį
Einantį save
Tu mano džiaugsmas
Stebini lietingais kartais gal
Duše verkiau
Duše iš naujo gyvastį radau
Ir trapų tavo Aš
Negėda
Mėnuo nusėda tau po oda
Kaip medus kory
Ir vėl nors taip baisu užmiegu
Kaip kartais miega debesys danguj
Net naktį juodą juodą
Kartais krenta žvaigždės
Taip lovoje užmiega žmonės
Cigaretė rankoj
O rytą nebebus
Nebenubus sapnuoti
Kitą naktį