Atmink akimirką
Pažvek į medaus korį
pasakė ji nūnai
Anapilyje.
Aš atėjau į plotą.
Kranksi varnos,
tai kone vieninteliai garsai,
kuriuos iš tikrųjų
skleidžia bitės.
Kur pažvelgsi vienos pušys,
spalva smaragdo,
aplink druskos stulpai
ir tie žali žali,
žaluma net varva.
- Tau čia, - parodė ji
į avilį pusiau atvertą,
pusiau uždarytą.