rašyk.lt: Kūriniai / Ketvirta vakaro / ir vieną dieną

ir vieną dieną aš sustojau tam plente
ir ėmiau glostyt tas vienišas pakeles
ir senom geltonom užuolaidom
nuo langų tuščių šluostyti ašaras
ir trypiau vietoj dilgėlių taką
ir krėčiau sulaukėjusias obelis
šuliniai murkdami tiesė svirtis
horizonte snaudė Černobilis

Blogas komentaras Rodyti?

2021-06-26 23:34

eventail

gal per abstraktu. Černobilis man plačiau kalba. Bent mačius filmą ir skaičius knygą.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2021-06-26 17:31

Atėja

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2021-06-26 14:58

Akademix

Va taip paprastai kuriama atmosfera, nuotaika, radiacija...4

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2021-06-25 23:53

varna

netikėta pabaiga, skaitau iš naujo jau visai kitaip
savitas tragedijos vietos išjautimas užkabina
„ir vieną dieną.../ir ėmiau glostyt.../ir senom užuolaidom...ir trypiau///ir krėčiau..." ima skambėt lyg mirusių rauda ///
murkdami - ar ne per jaukus šiam kontekstui?..

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (2)