Tavo blakstienos kaip drugiai
Plazdena, ieško kur nutūpti
Ir jei sapne tu nieko nematai
Padės jie nepaklysti, atsibūsti.
O kartais ieškau tavo šypsenos
Kuri vis įkvepia mane nepasiduoti
Ir nepakėlus savo skaudančios galvos
Nuteikdama mane ir vėl toliau kovoti.
Nenoriu, negaliu prarasti jausmo šio
Kai pabundu ir ankstų rytą
Jaučiu aš skonį laimės, ir kavos
Karštos, su meile man jau užplikytą.
Ir jei veide aš tavo šypsnio vėl neįžiūriu
Leisk man trumpam išėjus vėl sugrįžti
Ir savo atminty tai išlaikyt turiu
Tavų akių šviesa man leis ir vėl užmigti.