Vėl šis tas iš Nesąmonių muziejaus

visi sutapimai
ne daugiau nei Jūsų fantazijos
vaisius

visi atsikartojimai, visi deja vu
tai chroniškų paranojikų neurozės

Užrašas ant ligoninės sienos


poetės niekada nemiršta,
nes anamnezė jas padaro nemirtingomis

poetų lyrikų palatoje
dar nemumifikuota pacientė - Eksponatas Nr. 10666
iš laikraščio lankstyta kepuraitė
ant jos pilvo linguoja kaip valtis
irklų nematyti

ligonė nesiorientuoja laike ir erdvėje,
jaučia nuolatinę euforiją
iš netyrosios dvasios ir nerūpestingą
pakylėjimą

ji sako:

Daktare,

seselės rūko sodne
žiedlapius barsto nelyg kokios
alyvos krūmo heteros

kvepalai ant šarvų, atšipęs žvilgsnio
netekimas
kosmoso skaidulos, lazda be galų
nuorūkų kvapas užsiuodžia net čia
kaip nuotraukų juodai balti negatyvai

klykiančių mėnulių šaly
skaudžių šeštadienio žodžių meteoritas

valčių apvadus atmieš, išglostys
dygsniuotą ežero siuvinį ir nuskalaus
lietingų komodų krantus

nei laumžirgio ikrai, nei
avilio kupolas,

manęs nebepaguos

ačiū, kad manęs klausote, Daktare,
rankeles jūsų į jas įsisiurbdama
bučiuoju lyg bitė korį