Nebylystė

Pasiilgau eiliuoto kalbėjimo.
Apie nieką.
Nors galbūt apie ją –
Tą akimirką, ryškią kaip sniegas,
Pasiklydusią miglų tyloje.
Apie tai, kaip gervės
Išsineša vasaros klyksmą.
(Per akis tarsi smilga –
Ten aukštai ir taip palengva.)

Pasilieka mano pasaulis.
Tikriausiai, nevykęs.
Ir dangus
Nedažytų debesų eilėje.