gulėtum tu žolėje
tavimi ropinėtų gyvybė įvairi
ar nugara lakstytų šiurpas
jeigu nežinai apie ką rašyti
nerašyk netvarka mėgaujasi
savimi pačia
miegamieji rajonai
aštriais kampais jų ašmenys
tingiai skrodžia orą
proporcijos pamažėl įkaušta
ir tampa disproporcijomis
jeigu ilgai žiūrėsi į vandenis gilius
kaip neregys kuris nemato
tie vandenys išdžius ir įsisuks
lyg sūkurys kurio viduje
tragikomedijų pragariški ratai
laikas tai vasaros kaitra
jo apibūdinimas drumstas
štai eskalatoriumi kyla mergina
o galbūt neskubėdama
vos stuksendama
dantimis ir kulnais
leidžiasi laiptais
viskas ką tu matai yra
būties mirgesiai sijonai plaikstos
užuolaidų paviršiai sugeria
į jas žiūrinčiųjų bruožus
sielos ūkauja
saulė paleidžia fotonų pluoštą
tridurė spinta išsiviepusi
kaip uoksas ar drevė stovi alkana
sutraška neteptas sąnarys
tu žiūri į ją ji į tave
nesimarkstydama spokso