Akuotai

Mebijaus juostos
neryja dramblių
tik ikrus juoduosius

Golfo srovė
plukdė duonmeldes
užrištomis akimis
surištomis rankomis
ir kambarius
su juose augančiais
baobabais

imperatyvai lėtai tempė
nusiraminusio žmogaus gležnąjį kūną
raižytame riešuto kevale
tolyn nuo rago gausybės
į saulėlydžio pusę

pušys ne kalnus
giedojo bet tuštumas
įsibridusios molin
guminių čiabatų kojytėm

šunų rišimvietėj pripėduota
tai tvirčiausias įrodymas
kuo valtis be irklų
skiriasi nuo luoto
ir kad išsigaubę grambuolių kupolai
yra pūkuoti

jie niekada netviskėjo
kaip nikeliuoti būgneliai
kai jais grojome

jūra tave apnuodyjo
ir vasaros kaitra
palinko
virš mūsų

pasirodė kapitonas Nemo
vilko gomuriu
ir delfinais
iš šonų

saulės raudonis ten toli
už horizonto

Mebijaus juostos
neryja dramblių

jų gerklėse
styro varpų akuotai