*

Anksčiau nepublikuotas tingulys ir erzulys,
Kas tai?
Kai nebesinori kalbėti apie paukščius, raudonais pilveliais,
Kai vėjas, nebejudina žingsnių,
Vasara atslenka iš lėto,
Kartais kvėpuoji daukanto, maironio gatvės karštu oru,
O užsimerkus jauti pietų pertraukas
Ten, kur uždarytos parduotuvės, kur užtrauktos žaliuzės,
Kur naktį namai atrodo negyvenami,
Kur vandenynas taip pašokdina kriaukles,
Kad atrodo ir tu kitaip pradedi vaikščioti
Gal ant rankų, gal grįžti į ropojimo padėtį
Kad išmoktum judėti kitomis kryptimis.
Ne, tai vandenynas jų, tų, kurie svajoja apie ramias upes,
Mažus ežerėlius apsuptus girių, matytų reklamose.
Tokios upės ir ežerai man pasiekiami, jei ne pėsčiomis, tai vienu ar kitu mikroautubusu,
Netingint ir dviračiu.
Bet kai nėra to svetimumo ir nejaukumo atspalvio, atrodo,
Kam ruoštis į tokį nereikalingą žygį.
Ir vėl tingulys, erzulys.