ir niekas neiškerta

žaibo blyksnis rankose
samurajus
nukerta
dar katanos neišsitraukęs
dvasios valdo kūną
neturiu žemiško mokytojo
esu žynių kilties

du kartus atsuku žandą
į tretįjį atsakau
niekas neiškerta
nes užvaldo Jis
pasodinu savąjį velnią
į krėslą
įkaitintomis žnyplėmis
suspaudžiu jo
visur esančias kanopas

šokas
valgau smūgius
valgau smūgius
kario rūbai neturi varžyti
kai nusibosta Mykolui žiūrėti
įsikiša
lūžta šonkauliai
koją prilimpa prie nosies
persdamas taip kelnių neperplėši
vardan teisingumo
valgau smūgius
valgau smūgius

ir niekas neiškerta