***

Nebėra man laiko - amžino vaidinti,
Kai matau, kaip trupa net akmuo... -
Saulė šaukia, šiluma ant kiemo -
Reik eit tekinti beržų.

Žemės sunkos noriu paragauti -
Noriu jos tvirtybės, bent trumpam;
Ne dėlto kad imčiau kalnus griauti -
kad suvokčiau - menkas ar buvau? -

... kad su šia diena gyvent išmokčiau -
Vakarėjant atsiteisęs būčiau su visais
Ir išaušęs kitas mielas rytas
Mano rimtį puoštų
                          šviečiančiais rasos lašais.