Vis toliau nuo rugių, nuo šaltinių
Į užmūryto miesto vien kameras.
Želia kiemo takai mūs gimtinės,
Kreivas kryžius senolių lyg kariamas.
Vis toliau, vis toliau nuo gyvenimo
Basom kojom per pievų lankas.
Dar sodybą ant kalno kas pamena?..
Nesugrįžtamiems tiesiam rankas.
Į tėvus, į pareinančias motinas, -
Lyg atplaukianti dzūkų daina...
Aidas dingsta tarp mūrų toks tolimas,
Gręžia sieną už sienos kažkas.