Išsikalbėjimas

Mano meile,
Tu tokia nelaiminga..
kaip spragilais vanojama
rugių pėda.
Kaip peilio ašmenimis
įpjauta ranka.
Giliai.

Mano meile,
Tu tokia neteisinga..
Permirkai liūdesiu
nuoga buityje.
Kodėl apkabinusi
spygliuotą erškėrožę
tikejais švelnumo
žiedų, jei spygliai iki kraujo jau smigo?
Tu, kantruole, istylėjai skausmus
apkabinusi tarsi savo vaikus.

Nelaimingoji meile,
Kaip tikėt, ar tikra tu?
Ar matuot širdies šokį
kai būna šalia ji?
Ar sklaidyt savo skausmą?
Ir dėti į vieną
Ir kvailybę ir klaikumą?

Surinkau aš Tave, pakalbintą.
Ir nešuosi vėl pabūt nelaimingu.