Tabu

dangus šią naktį ištuštėjo
atsivėrė lietaus žalčiams
kurie per stiklą šliaužia
žvelgdami vidun
tamsu
tiktai bespalviame sapne
šypsaisi man
kai einame
Paryžiaus skverais
gatvėmis alėjom
bet šiąnakt viskas jau kitaip
lietus dar ant palangės
aistringai liūdną šokį šoka
nesuprantu
kada prasideda
kur baigiasi naktis
pro orlaidės plyšelį
tarsi vagis
įslysta rytas
ir sakuros po vieną
žiedą skleidžia
kai lūpomis kartoji
tyliai tyliai
uždraustosios mantrą