Kažkas glostomo

Turiu panaudoti bent kiek gerumo,
Nes ir vėl gausis liūdnai ir sarkastiškai
Lyg apie poeto karjerą.
Privengti stereotipų, sakai?
Taip, etikečių klijavimo fabrikas
Pradeda darbą šeštą ryto,
Ir kaip matai – tai vienintelė tikra
Sėkmės istorija,
Bet ji nuspėjamesnė už vaivorykštę
Po lietaus.
Pala, pala, juk žadėjau kažką glostomo,
Šiek tiek Ramybės grietinėlės
Ant Chaoso torto,
Kitaip skaitytojas trenks durimis,
O vyriai kinietiški.
Todėl kalbėsiu tarsi man nerūpėtų,
Kad Vakarai nebereiškia saulėlydžio,
Kad Teisybė parsivelka namo tik
Paryčiais lyg paskutinė šliundra.
Postringausiu vien apie Žvaigždes
Pro televizorių į kambarį nukritusias,
Plepėsiu ir plepėsiu
Tarsi jų šviesos pakaktų
Pilkam mano betono lizdui
Paskubom pastatytam,
Kai bandė užmūryti ir Dantę, ir pragarą.