Proto išdykavimas

Retai, bet kartais atrodo – tai, kas į galvą šovė,
taip neįtikėtina ir čia jau garbės žodis nepadės, ne...                           
Visų chaosų suma – jokia šiai minčiai varžovė,
kažkada panaši jau buvo, šiek tiek graudesnė –
iš pirmo žvilgsnio, žinoma, na gal antro..,     

ši mintis net nesvarstė sąrašo Už ir Prieš... nei             
Po ir Kai, sąrašo smulkiausio, taikančio į kantrų
išdėstymą sąlygų kautis, lyg kažkokie genų brėžiniai,
bet kam įdomios muštynių patvoryje detalės,
kai tikroji kova baigiasi šypsena – paskutinieji

šypsosi kas? Tie, prieš kuriuos tuo metu nesišypsoma.
Tada ilgai iš atminties raides vardų  išskutinėji.
Visų chaosų suma – šiaip sau ši suma.
Protas išdykavimu pagaliau iš sudiev ras
adatoj skylutę grįžimui atgal ties

kryžkele į visus kitus atgal, nors atgal  – joks šedevras,
tai tik vieta, kurioj dauginasi kaltės,
nuo brėžinių blunka žemėlapiai,
trūnija smėlyje valtys,
laike aname atleisti prašei, na o šiame – liepei.