Iš „Šklėrių raisto“ – 21)

Eilėraštis 14 -jų sukakčiai

Išmokau milijardais žaisti.
Netikęs reikalas.
Juolab –
jie man ne ką padėti gali,
ne pinigus skaičiuoju jais –
matuoju laiką. 

Šiandieną švieslentėje – 14 anų!!!
jau milijardais suskaičiuotų metų.
Kvailystė rodyti į tokį tolį akimis,
bet paregėti tai smegenimis –
o - cho! o - cho!...

Neatsitraukiu nuo savęs
nei piešiniais, nei filosofija, nei kaip kitaip;
matau, kaip kuriasi ji, Visata,
ir joks sprogimas nuo tokios dalios
atgal atmest manęs negali,
kad ir todėl,
jog šį tiesa neišmanyta.

Esu laimingas, kad žmogus
ir man nepaprastai jauku ir gera
Pradžios vardu (Didžiuoju Sprogimu)
įvardinti Tave, o Visagali.

Man prireikė daugiau drąsos
prisėst prie sakinio
įvardijant tikėjimą,
kaip paskirtį žmogaus.

Kartu atėjome čia, Dieve, būti.
Tu – Ypatingu Sprogimu,
aš – jo pasekmėmis...
2021-04-01