Gandras

Vaikšto gandras po dirvoną,
Snapas ilgas ir raudonas,
Ieško pusryčiams varlių,
O jos slepias po ledu.

Bakst snapu per ledo plutą,
Ir varlė snape jau kruta.
Snapas smailas ir aštrus,
Badas gandrui nebaisus.

Antys šildosi saulutėj,
Tvenkinio krante sutupę.
Stebi ilgakojį gandrą,
Ką jis tuo snapu ten randa?

Gandras išdidžiai žingsniuoja,
Išskleidžia sparnus, plasnoja,
O snape ilga šakelė –
Klos šeimynai jis lizdelį.

Antys vėl nustebę žiūri,
Ką ant stulpo gandras turi?
Jis linksmai snapu kalena:
- Nagi, spėkit, mielos damos!