Daryki už mane geriau
(...) Pražiojau burną – negyva,
į olą panaši, kuri kažkur
Altajaus kalnuose
galbūt net neretai
apvaikštoma žmogaus akių
ir vis dėlto – tuščia.
Ar kas galėjęs pamanyti,
kad čia, iš jos, kaip brangenybę
kaip gimdymą priims pasaulio žmonija,
įvardindama ją „Homo denisova“
Algimantas Grakavinas –
žvejys ir Klaipėdos erdvių pilietis:
– Apšviesk, Pranuci, kas Denisovana ta.
Algimantai, – jam parašiau, –
tos „apšvietos“ ir pats mane nedaug,
bet ką turiu – tuo dalinuosi:
Tai išnykusi mums artimų žmonių rūšis, įvardinta pagal olos pavadinimą (taip regis), kurioje tarp kitų radinių, surastas ir suakmenėjusio piršto kaulas (mergaitės) su išsilaikiusiais genais. Toliau cituoju:
„Genetiniai tyrimai patvirtino, kad pirštas yra iki tol nežinomos žmonių rūšies, kurią pavadino Homo denisova atstovo. Kas žino, kiek dar prarastų mūsų giminaičių laukia, kol bus atrasti kitose olose, kitose salose, kituose kraštuose. „
Tai jau šio amžiaus radinys. Sako, kas ieško, tas randa. Gal ir man pasiseks tai padaryti Šklėrių raiste. Linkėk, Algimantai, man sėkmės, o aš tau linkiu geros sveikatos ir smagios nuotaikos. Ir dar: labai prašau, neskaityk, kur mano anksčiau parašyta:
„Gal paprašyti jos:
Dūdele, daužkis!
Būki į Jėzų panaši
savo mirtim pagelbėdama
Homo sapiens, “
Te būna kaip parašyta, bet neskaityk, užmiršk. Ačiū“.
Nuščiuvo ošusi diena.
Žmogaus darbai joje pritilo.
Dūdelė padavė save
man į rankas ir...
Denisovana
Pagrok, Pranuci,
taip tikriau gal bus –
nei smegenų joje,
anei mygtukų ar klavišų.
Kaip tarta jau:
esu Denisovana aš
išaugusi iš piršto
palikto kadaise oloje.
Kęstuti, ar girdi?.
Kęstutis
Nepamaniau, kad šitaip vėjavaikiškai
su paslaptim į viešumas išeitume
Gailiuosi, kad, deja,
nesugebu greičiau atgal pargrįžti.
O jeigu atviriau:
pasitikėti Pranucu,
tai ne daugiau,
kaip meškai medų paikėti,
kad ši smaližė jį pasaugotų.
Žinau, Pranucis girdi.
Tikiuosi, kad ir pats supras,
jog laikas šis atviraširdžiams
labai nepaslaugus.
Aš
Va tau! Negi manai,
kad nekantrauju dėtis ją į burną?
kad ir todėl, jog muzikantas iš manęs...
betgi ir pats žinai.
Kęstutis
Ir vis dėlto gerai kur mūs nėra.
Pagrok, aš pakuždėsiu, ką girdžiu.
Iš štai dūdelę paimu į burną
ir... ką daryti, kai joje ola atgyja?
Net nežinau,
kuris dainuojam, kuris grojam,
bet aišku kaip tankistuose –
[i]Daryk, kaip aš darau
daryki už mane geriau...
Tai dar nereiškia.
jeigu dega tankų geležis,
tai būtinai ir – mes su ja...
-----------_______________-----------
b. d.