Pavasarijus

Klausausi kaip
Medžiai varnomis traška
Kai vėjo nėra

Matau kaip šakom
Vis dar nuogom moja
Pritūpusiam dangui

Jaučiu nerimą žemės nuogos
Delnas pakeltas per sprindi
Nujaučia dygstančią žolę

Užuodžiu kerus kuriais
Vien gamta temoka
Pabudinti sielą

Tikiu jog laimėjome laisvę
Kaip paukštis nutūpt
Ten kur norėjome